Moters lyties organų ir viso organizmo pasiruošimas galimam nėštumui kartojasi tam tikrais ciklais. Kiekvieno ciklo dienos yra skirstomos į vaisingas ir nevaisingas dienas, todėl kiekviena moteris turi didžiausią tikimybę pastoti tik tam tikromis ciklo dienomis. Vaisingos dienos trunka sąlyginai neilgai – 6 dienas iki ovuliacijos ir ovuliacijos dieną.

Kiekvienos moters pilvo apačioje, abiejose gimdos pusėse yra dvi kiaušidės, kuriose bręsta kiaušinėliai ir gaminami hormonai – estrogenas ir progesteronas. Mergaitės organizme kiaušialąstės pradeda kauptis dar tuomet, kai ji yra nešiojama motinos įsčiose. Iki lytinės brandos mergaitės organizme būna keli šimtai tūkstančių nesivystančių kiaušialąsčių. Iki lytinės brandos pradžios dalis kiaušialąsčių žūva, tačiau prasidėjus lytinei brandai organizme išlieka apie 300 000 – 400 000 pilnaverčių kiaušialąsčių. Kiekviena moteris nuo lytinės brandos pradžios iki menopauzės išgyvena 300-400 mėnesinių ciklų. Kiekvieno ciklo metu subrandinamas vienas kiaušinėlis, kuris yra pasirengęs būti apvaisintas. Apskaičiuota, kad vidutiniškai moteris per gyvenimą pagimdo du vaikus, o tai reiškia, kad tik du kiaušinėliai atlieka savo pagrindinę funkciją.

Vidutiniškai mėnesinių ciklas trunka 28 dienas, tačiau gali trukti trumpiau arba ilgiau (nuo 21 iki 35 dienų), priklausomai nuo to, kaip jį reguliuoja moters organizme esantys hormonai. Mėnesinių ciklo metu kiaušinėlis yra subrandinamas, o moters organizmas paruošiamas galimam apvaisinimui ir nėštumui. Ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos mėnesinių dienos. Žinojimas, kurio ciklo metu laukia vaisingos dienos, o kada – nevaisingos, gali padėti lengviau susilaukti kūdikio arba priešingai – išvengti neplanuoto nėštumo. Išskiriamos trys ciklo fazės:

Folikulinė fazė. Ji prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka 10-14 dienų. Šioje fazėje kiaušidėse pradeda bręsti viena iš daugelio kiaušialąsčių. Šį procesą paskatina hipofizė – galvos smegenyse esanti endokrininė liauka. Hipofizės pasiųstas signalas paskatina folikulo augimą vienoje iš kiaušidžių. Folikulas yra maišelis, kuriame bręsta šiam ciklui pasirinktas kiaušinėlis, vadinamas Grafo folikulu. Jis auga ir pradeda gaminti estrogenus, o gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti ir sustorėja.

Ovuliacinė fazė. Ji prasideda maždaug ciklo viduryje, 12-16 dieną. Ovuliacija yra subrendusios kiaušialąstės išsilaisvinimas iš kiaušidės, susiformavęs Grafo folikulas plyšta. Šioje fazėje moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija, kuri dažniausiai nulemia ciklo viduryje padidėjusį lytinį potraukį. Ovualicinėje fazėje gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir tampa pasiruošusi priimti apvaisintą kiaušinėlį. Palankiausia pastojimo diena laikoma ovuliacijos diena, tačiau moters vaisingos dienos gali pasireikšti ir likus kelioms dienoms iki ovuliacijos. Taip yra todėl, nes moterys lytiniuose takuose spermatozoidai išlieka gyvybingi kelias dienas. Kai kurios moterys ovuliaciją pajaučia kaip nestiprų skausmą pilvo apačioje.

Liuteninė fazė. Ji prasideda po ovuliacijos ir trunka panašiai kaip ir folikulinė (10-14 dienų). Šios fazės metu plyšusio folikulo vietoje pradeda formuotis geltonkūnis. Jis gamina lytinį hormoną progesteroną, kuris ruošia gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui. Kiaušinėlio susitikimas su spermatozoidu turi įvykti tiksliai tam skirtu laiku, vadinamu maksimaliu kiaušinėlio pasirengimo laikotarpiu, kuris gali trukti 1-2 dienas. Jeigu šiuo laikotarpiu kiaušinėlis neapvaisinamas, tuomet pradeda nykti geltonkūnis, mažėja hormonų koncentracija, pradeda trūkinėti gimdos gleivinės kraujagyslės, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina iš gimdos kartu su mėnesinių krauju.

Jei liuteninėje fazėje kiaušinėlis apvaisinamas, tuomet geltonkūnis padidėja, pradeda gaminti tam tikrus hormonus ir palaiko nėštumą. Tuomet apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje ir pradeda augti.

Kurį laiką savo mėnesinių ciklą stebinti moteris gali išsiskaičiuoti savo vaisingas dienas ir išsiaiškinti, kuri diena yra idealiausia pastojimui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ovuliacijos diena yra pati tinkamiausia pastojimui, tačiau palankus apvaisinimo laikotarpis yra kur kas platesnis. Įvertinus kiaušinėlio pasirengimo apvaisinimui trukmę ir spermatozoido gyvybingumo laikotarpį, ciklo viduryje moteris gali turėti 5-6 dienas, kuomet apvaisinimo tikimybė yra labai didelė. Tačiau, reikia nepamiršti, kad pastoti galima ir kitomis ciklo dienomis.

Yra įvairių būdų, kuriais galima išsiaiškinti vaisingiausias dienas: matuoti kūno bazinę temperatūrą, stebint makšties gleives ir atlikti specialius testus.

Bazinę kūno temperatūrą reikia stebėti keletą mėnesių. Kūno temperatūra gali būti matuojama burnoje, tiesiojoje žarnoje arba makštyje. Pirmojoje ciklo pusėje bazinė kūno temperatūra siekia 36,5-36,6 laipsnius. Prieš ovuliaciją kūno temperatūrą šiek tiek nukrenta ir siekia 36,0-36,2 laipsnio. Vėliau temperatūra pakyla iki 37,0 (arba kiek daugiau) ir tokia išsilaiko visą antrojo ciklo pusę. Temperatūros pokyčių laikotarpiu įvykęs nesaugus lytinis aktas, sudaro didelę pastojimo tikimybę.

Jeigu moters mėnesinės yra nereguliarios, tiksliai apskaičiuoti vaisingas dienas iš anksto yra beveik neįmanoma, tačiau jį nustatyti galima kasdien matuojant bazinę kūno temperatūrą ir duomenis žymint grafike.

Vaisingos dienos gali būti apskaičiuojamos ir stebint makšties gleives, kurių kiekis ir tirštumas ciklo metu. Šį metodą atrado australų gydytojas Džonas Biligsas. Ciklo pradžioje makšties gleivių būna mažai, o moteris net gi gali jausti sausumą makšties prieangyje. Kai prasideda vaisingasis laikotarpis, pradedamas jausti drėgnumas, kurio pikas sutampa su ovuliacija. Šiuo metu makšties gleivės yra skystos, tąsios ir primena kiaušinio baltymą. Gleivės pastebimai tirštėja antroje ciklo pusėje.

Vaistinėse galima įsigyti ovuliacijai nustatyti skirtų testų, kurie reaguoja į hormonų kiekį šlapime. Šį testą reikia atlikti keletą dienų iš eilės, todėl dažniausiai jie yra pardavinėjami komplektais po penkis. Atlikus testą išryškėja vienas arba du brūkšneliai: vienas brūkšnelis rodo, kad testas veikia, o du brūkšneliai išryškėja tuomet, kai būna vaisingos dienos. Šį testą atlikti reikia ne bet kada, o atsižvelgiant į mėnesinių ciklą. Jeigu ciklas trunka 28 dienas, tuomet testas atliekamas nuo 10 ciklo dienos.

Siekiant nustatyti vaisingas dienas, patariama naudotis keliais metodais. Taip moteris palaipsniui pradeda pažinti savo organizmą ir pastebės kitus, individualius simptomus, kurie praneša apie ovuliaciją. Pradedant skaičiuoti savo vaisingas dienas, pirmiausia reikia išsiaiškinti savo mėnesinių ciklo trukmę. Tai padaryti galima paprasčiausiai kalendoriuje žymint mėnesinių dienas ir praėjus pusei arba visiems metams, moteris gali išsiaiškinti ciklų trukmę ir spręsti, ar jie yra reguliarūs, ar ne. Tik visa tai išsiaiškinus, bus galima skaičiuoti, kurios ciklo dienos yra vaisingos.

Moterims, kurių mėnesinių ciklas yra nereguliarus, vaisingų dienų nustatymas yra labai sunkus ir dažnai netikslus. Tuo tarpu, moterys, kurių mėnesinių ciklas yra visiškai reguliarus, gali vadovautis tam tikra taisykle. Pastojimo tikimybė laikoma mažiausia prieš pat mėnesines, jų metu ir praėjus kelioms dienoms po mėnesinių. Tačiau net ir vadinamųjų nevaisingų ciklo dienų metu yra tikimybė pastoti, kadangi ovuliacija gali įvykti visiškai netikėtu ciklo metu. Reguliarus mėnesinių ciklas taip pat gali būti labai ilgas arba labai trumpas – tuomet ovuliacija įvyksta netiksliai ciklo viduryje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad laikotarpis po ovuliacijos paprastai yra vienodas ir trunka nuo 12 iki 14 dienų. Tik labai retais atvejais šis laikotarpis trunka nuo 10 iki 16 dienų. Taigi, neatsižvelgiant į mėnesinių ciklą, vaisingos dienos būna likus 12-14 dienų iki kitų mėnesinių.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>